- mažtelys
- mažtelỹs, -ė̃ adj. (3b) mažutis, mažutėlis: Buvo mažtelys akyse savose DP574. Nuodžias senųjų apraudotų ne kaltumas mažteliųjų DP587. Už mažtelį darbinėjimą galėję būtų išvengt … amžinų kančių DP527. Zopostą turim mažtelį, kuom apsidengt galėsim Qu211. Mažtelaitis J.Jabl. Mažtelė̃liai skurliukai J. Tatai tamstos seserelė, kur paliko mažtelelė Plt. Joti – nejoti mūsų broleliui, mūsų broleliui, mūs mažtelėliui JD1136. Atėjęs pri vėžio, tarė: „Vėželi! šitai tau beliko mažtelytės akelės“ BsPII5. Pamatė [katinas] peliukę, siena bėgant mažteliukę (d.) Nm. Oi, tu mano mažteliùk, visi tave skriaudžia! PnmŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.